Kaip keitėsi mano anglų kalbos žinios

Aušra sutiko papasakoti, kaip keitėsi jos anglų kalbos žinios. Priminsime, kad nuo praėjusio pavasario anglų kalbos kursai Vilniuje merginai yra tapę kasdienybės dalimi, o prieš tai ji mokydavosi savarankiškais būdais.

Aušros pasakojimas

Mokomės anglų kalbos„Viskas prasidėjo vieną dieną, kai supratau, kad nemokėti anglų kalbos – tai tas pats, kas nemokėti lietuvių. Kai mokiausi vidurinėje mokykloje, tokios nuostatos tikrai neturėjau. Tačiau laikas bėgo ir viskas keitėsi. Prisimenu pamokas mokykloje – kokios jos buvo blogos. Dabar galėčiau tiesiog apkaltinti savo kai kuriuos mokytojus dėl nenusisekusio likimo. Kas galėtų paaiškinti, kodėl buvau verčiama taip sunkiai ir nevertingai mokytis kokią nors chemiją arba tobulai suvokti matematiką? O dar blogiau – istoriją, lietuvių kalbą. Kai akivaizdu, kad pasaulis žengia į priekį, reikia labai orientuotis į naujoves ir stengtis žmones išugdyti toms naujovėms imlius. Pavyzdžiui, anglų kalba. Juk aišku, kad ateityje jos reikės labiau negu rusų – tai turėjo būti aišku jau nuo pat pradžių, bet aš to nežinojau. Todėl mokiausi nereikalingus dalykus, tiesiog tuos, kurių mokytojos buvo griežčiausios. O štai informatikos, anglų kalbos – tokių ateities mokslų niekas mums neakcentavo kaip labai svarbių, kaip tų, su kuriais mes turėsime išlikti, nes atsilikimas ir strigimas archyvuose nieko gero neduoda.

Tad anglų kalba buvo dėstoma atmestinai, o ir visi vaikai tiesiog sausai kaldavome tuos kažkokius žodžius (kaip ir faktus istorijoje). Niekada niekas mūsų nemotyvavo, nesakė, kad eidami į Vakarus, turime pasistengti daugiau išmokti kalbos. Niekas nesakė, kad vėliau pusė Lietuvos kažkur emigruos, kad esant laisvoms sienoms, nei su rusų, nei su lietuvių kalbomis taip gerai nebus, kaip su anglų. Tad dabar gyvenimas jau yra pasikeitęs ir aš puikiai žinau, kad šiuolaikinė karta pati supranta, kad anglų kalba yra būtina ir jau vaikystėje ją moka.

Vėliau, kai baigiau mokyklą, kalbos žinias ugdyti šiek tiek padėjo filmai, serialai ir kompiuteriniai žaidimai. Universitete irgi buvo kažkoks kursas, bet tik formaliai – tos paskaitos paprastai net beveik išvis nebūdavo. Na o vėliau atsirado poreikis iš tiesų išmokti kalbą, nes supratau, kad tik nevykėliai jos nemoka. Na, bent jau man taip atrodė. Kad, norint judėti į priekį, būtina mokytis. Taigi, per pastarąjį pusmetį su anglų kalbos kursų pagalba aš padariau milžinišką pažangą. Užpildžiau spragas ir įgavau pasitikėjimo savimi“, – pasakoja Aušra.